Juodoji pušis- Pinus nigra
Paplitusi vid. Ir piet Europoje bei Mažojoje Azijoje.
Tai medis 20-40 m. aukščio. Liemuo tiesus, išbėginis. Laja išradžių plačiai kiaušiniška ar ovališka, vėliau skėtiška. Žievė juosvaipilka, giliai sueižėjusi. Ilgieji ūgliai stori, išvagoti, rusvi. Pumpurai ritimiški, kūgiški, smailūs, sakingi ir todėl balsvi ir šviesiai rusvi. Spygliai po du, ilgi, tvirti, standūs, ryškiai žali, dažniausiai 8-14 cm. Ilgio, smailėjančiomis viršūnėlėmis, pjūkliškais kraštais.
Pušis dirvožemiui ir drėgmei nereikli, nors labiau mėgsta drėgnokus, humusingus smėlio, priesmėlio ar net priemolio dirvožemius. Ji auga tiek sausuose smėlynuose, tiek kimininėse pelkėse(smėlynuose formuojasi gilios, o pelkėse- paviršinės šaknys). Pušis šviesomėgė, atspari šalčiams ir šalnoms, tačiau jautri oro užterštumui
Pušynuose steigiami kurortai, sanatorijos. Pušys puošia pakeles ir sodybas. Tai vertingi priemiesčių miškų ir parkų medžiai